Lietuvos prekybinio laivyno 100-metis

Šiemet pažymime Lietuvos – jūrinės valstybės – 100-tį. 1921 metų kovo 4 dieną į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas su trispalve – motorinis burlaivis „Jūratė“. Tokia buvo  Lietuvos laivyno istorijos pradžia. Lietuvos jūrinis prekybos laivynas gimė privačios iniciatyvos dėka 1921 metais dar net neturint savo jūros uostų.

Nors Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėja dažniausiai siejama su tarpukariu, jūrinės valstybės sąvoka yra vartojama ir dabar.  Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėjos istorija turi keletą etapų iki 1923, 1923 – 1939, 1945 – 1990, 1990 m. ir vėliau. Gaila, kad geopolitiniai lūžiai ,,nubraukdavo‘‘ tai, kas buvo pasiekta anksčiau, ir viskas faktiškai prasidėdavo nuo „balto lapo“. Tęstinumą galima įžvelgti nebent tik Klaipėdos miesto ir uosto istorijoje.

Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėjos ištakas laikotarpiu iki Pirmojo pasaulinio karo galima sieti su Jonu Šliūpu. Jonas Šliūpas buvo vienas iš nedaugelio visuomenės veikėjų, kurie dar XIX amžiaus antroje pusėje rašė ir kalbėjo apie jūros reikšmę bei skatino lietuvius kurti jūrinę valstybę ir tapti jūrine tauta. Besikuriančiai moderniai Lietuvos valstybei, neturinčiai visiškai jokio priėjimo prie jūros, buvo labai sunku pradėti kurti jūrinę valstybę. Klaipėdos gavimas 1923 m. nors ir buvo naujas etapas, tačiau tai buvo jau vykusių procesų tęsinys.

Jūrinės valstybės idėja buvo kuriama įvairių visuomenės sluoksnių atstovų. Šios iniciatyvos šalininkai buvo kultūros veikėjai, visuomenininkai, kariai, politikai, mokytojai, gydytojai,  bei kitų profesijų atstovai. Tarp jų – ir tokios asmenybės kaip Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis, susisiekimo ministras Jonas Šimoliūnas, pirmasis sveikatos apsaugos ministras Jurgis Alekna pirmasis finansų ministras Martynas Yčas, žinomas Mažosios Lietuvos veikėjas Vilius Gaigalaitis, teisininkas Konstantinas Račkauskas, aušrininkas Jonas Šliūpas, pirmasis lietuvis kapitonas Liudvikas Stulpinas, inžinierius Tadas Šulcas, varpininkas Rokas Šliūpas ir kiti.

Nacionalinio laivyno vystymosi proceso tąsa buvo AB “Lietuvos Baltijos Lloydas” įkūrimas Kaune 1936 metais. 1937 m. tarpukaryje leistas žurnalas „Jūra“ rašė „Per trylika metų mes mintimis ir darbais slinkome, kad ir pamažu, prie jūros. Propagavome jūrininkystę, tiesėme geležinkelius, tobulinome uostą ir vykdėme įvairius kitus uždavinius tam, kad įsitvirtintume savo pajūry ir galutinai užkariautume tą jūros dalį, kuri mums kaipo pajūrio valstybei, priklauso. Ir pagaliau keturioliktais metais ėmėm veržtis iš siaurų uosto baseinų į plačią jūrą, kad pradėti tikrą jūrišką gyvenimą, kad pagaliau praktiškai išnaudoti jūros atgavimą savo gyventojų ir visos valstybės gerovės sustiprinimui“. 1937 m. Lietuvos laivyną sudarė 6 prekybiniai laivai, kurių bendra bruto registro talpa 4734, juose dirbo apie 94 jūrininkai. Šiandien Lietuvos laivynas skiriasi nuo tarpukario laivyno. 2021-01-01 Lietuvos jūrų laivų registre įregistruoti 102 laivai, kurių bendroji talpa (BT) – 410089, dirba virš 1000 jūrininkų.

Tačiau besikeičiančios ekonominės sąlygos atveria naujų galimybių Lietuvai, kurias būtina išnaudoti – navigare necesse est (liet. plaukioti jūromis būtina).

Prisimenant kapitoną Eimutį Astiką, norisi visiems palinkėti jo išsakytais žodžiais  „kai saulė slepiasi už horizonto, jūrą kartais nutvieskia žaliasis spindulys. Kalbama, kad žmones, išvydusius šį gamtos stebuklą, aplenkia visos bėdos ir nelaimės. Man pasisekė – jūroje žaliąjį spindulį regėjau nekart. Norėčiau, kad jis apšviestų ir kitus jūrininkus“.