EK siekia įtraukti laivybą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą

2019  m. gruodžio mėn. Europos Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ daugiausia dėmesio skiriama kovai su klimato kaita ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimui bei kitiems aplinkos klausimams (įskaitant oro taršos problemos sprendimą). Komisija pasiūlė poveikio klimatui neutralumą įtvirtinti ES teisėje. Komisija Komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ pasiūlė iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 55 proc., palyginti jas su 1990 m. Remdamasi komunikatu „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“, Komisija planuoja iki 2021  m. birželio mėn. peržiūrėti atitinkamus pagrindinius teisės aktus ir prireikus pasiūlyti juos persvarstyti.

Galima numanyti, kad daugiausia dėmesio bus skiriama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ES ATLPS), nes tai viena iš pagrindinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir ES klimato tikslų įgyvendinimo priemonė. ES ATLPS yra didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema, kuri šiuo metu taikoma 41 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio ir kuri apima elektros energijos ir šilumos gamybą, energijai imlius pramonės sektorius, taip pat aviaciją Europos ekonominėje erdvėje ir skrydžius į Šveicariją ir iš jos. Komunikate „Platesnis Europos 2030  m. klimato srities užmojis“ aiškiai nurodoma, kad reikia persvarstyti ES ATLPS. ES vertina galimybes ATLPS taikyti naujiems sektoriams, pavyzdžiui, jūrų ir kelių transporto sektoriams.

Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) 2018 m. priėmė įsipareigojus iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 50 %, lyginant su 2008 m. emisijų lygiu. Suprantama, kad Europos institucijų siekiai ir ketinimai ženkliai sumažinti taršą laivyboje trumpuoju laikotarpiu iki 2030 m., kelia įtampą laivybos sektoriuje. Deja, šiai dienai nėra sukurta technologijų, kurias, vertinant ekonominiu ir technologiniu požiūriu, būtų galima artimiausiame dešimtmetyje masiškai diegti laivyboje ir pasiekti užsibrėžtų taršos mažinimo tikslų. Šiai dienai diegiamos taršos mažinimo priemonės ar būdai – naujesnės kartos laivo sraigtų naudojimas, laivų konstrukcinis dizainas, operacijų skaitmeninimas, „lėtesnio plaukimo“ koncepcijos taikymas, neleis pasiekti ambicingų tikslų. Tikėtina, kad iki 2030 metų daugiau bus vykdomi pilotiniai projektai, ieškant efektyvaus ir mažiau taršaus kuro, ar tai būtų elektros baterijos, metanolis, amoniakas, vandenilis ar kitos alternatyvaus kuro rūšys. Laivybos sektorius yra pateikęs pasiūlymą įsteigti Tarptautinį jūrų tyrimų ir plėtros fondą, kuriam lėšos būtų pervedamos nuo laivų sunaudojamo kuro dalies. Pasiūlymu siekiama sukurti programą, kuri paspartintų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ar anglies dioksido neišskiriančių technologijų ir degalų diegimą naujiems ir esamiems laivams.

Lietuvos laivų savininkų asociacija laikosi nuomonės, kad taršos mažinimo klausimai laivyboje turi būti sprendžiami globaliai per TJO organizaciją. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas laivybai gali pakenkti tarptautinėms deryboms TJO lygmeniu, tai potencialiai gali didinti politinę įtampą su trečiosiomis šalimis. Asociacijos nuomone, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema padidins kaštus ir  administracinę naštą  laivybos sektoriaus bendrovėms.