BAIGTA JŪRININKŲ MOKESTINIŲ SCHEMŲ ĮVERTINIMO STUDIJA

Trečiadienis, 28 Kovas 2018

UAB „Civitta“ baigė rengti studiją „Detali jūrininkų su įdarbinimo santykiais susijusių mokestinių schemų Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės šalyse analizė“ ir ją pristatė studijos priežiūros komitetui. Studijos tikslas – atsižvelgiant į didžiausią ekonominį, socialinį efektą duodančius rezultatus, parengti Lietuvos jūrininkų apmokestinimo koncepciją. Vienas iš studijoje numatytų siūlymų: įvesti socialinio draudimo įmokų lengvatą.

Europos Ekonominės Erdvės valstybės socialinio draudimo įmokų lengvatas taiko (1) numatydamos mažesnius nei standartinius įmokų tarifus, (2) nustatydamos maksimalią bazę, nuo kurių gali būti skaičiuojamos įmokos arba (3) suteikdamos galimybę laivų savininkams gauti valstybines dotacijas, kurios padengtų jų socialinio draudimo įmokų kaštus, arba leisdamos pasilikti sau ir nemokėti į valstybės biudžetą priskaičiuotų įmokų.

Lietuva buvo gavusi Europos Komisijos patvirtinimą (galiojo 2006-2012 m.) dėl socialinio draudimo įmokų lengvatos jūrininkams taikymo, pagal kurią už Lietuvos ir ES piliečius, kurie yra laivo įgulos nariai ir dirba Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, vežančiuose keleivius ir krovinius jūra tarptautiniais maršrutais, darbdavių mokamos socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo jūrininko darbo užmokesčio sumos, ne didesnės už Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 1,5 dydžio sumą; darbdavio socialinio draudimo įmokos, turinčios būti apskaičiuotos ir sumokėtos nuo jūrininko darbo užmokesčio sumos, kurios būtų nuo 1,5 iki 5 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių, būtų dengiamos iš valstybės biudžeto. Tačiau ši priemonė nebuvo įgyvendinta, motyvuojant, kad valstybė negali dengti vienos profesijos darbuotojų įmokų visų dirbančiųjų sąskaita.Atsižvelgiant į tai, kad tiek Latvija, tiek Estija (pagal planuojamus pakeitimus) socialinio draudimo įmokų lengvatą įgyvendina, nustatydamos maksimalią bazę, nuo kurios gali būti skaičiuojamos įmokos, studijos rengėjai siūlo, kad analogiškas modelis gal būti svarstomas ir Lietuvoje, pvz., nustatant, kad jūrininkų, dirbančių EEE valstybės jūrų laivų registre registruotame laive, socialinio draudimo įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 1 vidutinis šalies darbo užmokestis (2018 m. – 808,70 Eur). Šis dydis taip pat yra artimas Latvijoje ir Estijoje (planuojamai) taikomai įmokų bazei. Suprantama, kad mokant socialinio draudimo įmokas nuo mažesnės bazės būtų ir mažesnės išmokos – pensijos, motinystės/tėvystės, nedarbo draudimo ir pan.

Šiai dienai nėra aišku, kaip galėtų būti įgyvendinti studijoje siūlomi sprendimai. G.Kutka, Asociacijos vyk.direktorius, pabrėžia, kad „kol kas nėra principinio sutarimo su profsąjungomis“. Abi šalys supranta, kad dienpinigių sistema turi būti panaikinta. Tačiau panaikinus dienpinigius, ženkliai iki 40 % išaugtų laivų savininkų sanaudos, o tai vienareikšmiškai paskatintų laivų perregistravimą į kitų valstybių laivų registrus. Deja, mes pasigendame ekonominio suvokimo iš mūsų partnerių pusės. Tik įvedus sodros mokesčių lubas, būtų sukurtos sąlygos atsisakyti dienpinigių sistemos, taikomos jūrininkams. Tai labai kompleksinis ir sudėtingas klausimas“.

Web-8 06 DFDS-Seaways Web-8 15  Web-8 23baltlanda HLNG logo blue 512x316 Novikont3Containerships  

Šaulių g. 19, LT – 92233, Klaipėda,  Lietuvos Respublika
ĮMONĖS KODAS: 141774210
A/s LT 93 7044 0600 0075 6188
AB “SEB bankas”
Kodas 260101760
Tel./ faksas: (+370 46) 219416
El. paštas: info@llsa.lt